Žiemos priežiūra
Apsauga nuo stirnų ir kiškių: kaip išsaugoti gyvatvorę ir medelius žiemą
Žiemą, kai miške trūksta maisto, stirnos ateina į sodus ir skabo tujas, kukmedžius bei kadagius, o kiškiai ir pelės graužia jaunų medelių žievę. Čia rasite testą, kas apgraužė jūsų augalus, kokios tvoros ir tinklų reikia, kuriuos gyvatvorės augalus stirnos skabo rečiausiai ir ką daryti, jei žala jau padaryta.
Pirmiausia
Kas žiemą graužia gyvatvores ir medelius
Žiemą šakų galiukai, žievė ir ūgliai sudaro didžiąją stirnų maisto dalį, dažnai iki 70–80 %, rašo gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Netrikdomos stirnos daug kur žiemoja šalia sodų ir sodybų, kur visada randa tujų, kadagių, puskiparisių ar kukmedžių šakelių. Kiškiai ir pelės graužia daugiausia jaunų medelių žievę. Kas buvo jūsų sode, dažniausiai galima atskirti pagal pažeidimo aukštį ir pjūvį.
StirnaCapreolus capreolus
- Graužia
- ūglių galiukus, spyglius
- Aukštis
- 20–90 cm
- Pjūvis
- sudraskytas
Stirnos neturi viršutinių kandžių, todėl šakelę ne nukanda, o nuplėšia: kraštai lieka sudraskyti, kabo skutai. Žiemą dažniausiai skabo tujas, kukmedžius ir kadagius. Pavasarį ir vasarą stirninai dar trinasi ragus į jaunų medelių kamienus ir nudrasko žievę.
Ženklai: pailgi tamsūs kauliukai krūvelėmis, dvinagių kanopų pėdsakai.
KiškisLepus europaeus
- Graužia
- žievę, ūglius
- Aukštis
- 20–50 cm + sniegas
- Pjūvis
- lygus, įstrižas
Kiškio kandžiai aštrūs, todėl ūglį jis nukerpa lygiai ir įstrižai, lyg peiliu. Labiausiai graužia jaunų lapuočių, ypač vaismedžių, žievę ir ūglius. Ant sniego jis pasiekia tiek aukščiau, kiek storas sniegas.
Ženklai: apvalūs, šiek tiek suploti rudi kauliukai, pėdsakuose du ilgi užpakaliniai įspaudai priekyje.
Pelės ir pelėnaigraužikai
- Graužia
- žievę, šaknis
- Aukštis
- prie žemės
- Pjūvis
- smulkūs dantukai
Graužia žievę prie pat žemės, dažniausiai po sniegu, todėl žalą pastebite tik pavasarį. Slepiasi aukštoje žolėje, lapų krūvose ir prie kamieno sukrautame mulče. Jei apgraužia visą kamieno ratą, medelis virš pažeidimo nudžiūsta.
Ženklai: takeliai žolėje ir po sniegu, urveliai, smulkūs dantukų grioveliai žievėje.
Ruduoja, bet niekas nenukąsta? Tai ne gyvūnai. Kai ūgliai sveiki, o spygliai tik paruduoja, dažniausiai kalti šaltis, žiemos saulė, sausra ar kelių druska. Priežastis ir ką daryti rasite gide apie ruduojančias tujas.
Testas
Kas apgraužė jūsų augalus?
Atsakykite į 4 klausimus apie pažeidimą: parodysime, kas greičiausiai lankėsi jūsų sode ir ką daryti dabar.
Stirnos neturi viršutinių kandžių, todėl šakelę ne nukanda, o nuplėšia: kraštai lieka sudraskyti. Be sniego jos skabo dažniausiai 20–90 cm aukštyje, o žiemą labiausiai nukenčia tujos, kukmedžiai ir kadagiai.
Ką daryti
- Kuo greičiau apjuoskite pažeistus augalus tinklu: pripratusi stirna grįš kasnakt.
- Gyvatvorę uždenkite juodu stirnų tinklu per visą aukštį arba aptverkite sodą 1,5–1,6 m tvora.
- Kol įrengsite tinklą, purkškite repelentą ir kartokite po lietaus ar snygio.
- Pavasarį nuskabytus galiukus nukirpkite iki sveikos, žalios dalies.
Kada: kuo greičiau, nes pripratusi stirna grįžta kasnakt. Labiausiai stirnos alksta per gilų sniegą.
Apytiksliai: plonų, jaunų ūglių pjūvis kartais būna neaiškus. Daugiausia pasako pažeidimo aukštis ir kauliukai šalia.
Kaip atpažinti
Aukštis ir pjūvis išduoda, kas graužė
Bavarijos miškų instituto (LWF) duomenimis, be sniego stirnos dažniausiai skabo 20–90 cm aukštyje, o kiškiai 20–50 cm. Pjūvis skiriasi dėl dantų: stirna viršutinių kandžių neturi ir šakelę nuplėšia, o kiškis ir pelės aštriais kandžiais ją nukerpa.
Iki kokio aukščio siekia
1,6 m – rekomenduojamas tvoros aukštis stirnoms
Kiškio ir stirnos pjūvis
- 1Kiškislygus, įstrižas pjūvis, lyg nupjauta peiliu
- 2Stirnanuplėšta skersai, kraštai sudraskyti, kabo žievės skutai
Augalai
Kuriuos gyvatvorės augalus stirnos ėda labiausiai
Lietuvos gamtininkai pastebi, kad didelę stirnų žiemos maisto dalį sodybose sudaro tujų, kadagių, puskiparisių ir kukmedžių šakelės. Tą patį rodo ir JAV Rutgers universiteto sąrašas, kuriame sodo augalai suskirstyti pagal tai, kaip dažnai juos pažeidžia elniai: tujos ir kukmedžiai ten pažymėti kaip dažnai ir stipriai pažeidžiami, o lauravyšnė ir buksmedis – kaip retai.
| Augalas | Stirnos žiemą | Ką verta žinoti |
|---|---|---|
| TujaThuja occidentalis | Dažnai ir stipriai | Nuskabyta iki rudos dalies neatželia: gyvatvorėje lieka skylės. |
| KukmedisTaxus | Dažnai ir stipriai | Atželia net iš senos medienos, bet lėtai. |
| KadagysJuniperus | Priklauso nuo rūšies | Žiemą stirnos jį dažnai skabo kartu su tujomis. |
| Šluotelinė hortenzijaHydrangea paniculata | Kartais stipriai | Žydi ant šių metų ūglių, todėl nuskabyta dažniausiai vis tiek pražysta. |
| Paprastoji eglėPicea abies | Retai stipriai | Tinka aukštai, neformuotai užuovėjai nuo vėjo. |
| LauravyšnėPrunus laurocerasus | Retai stipriai | Lapuose yra kartaus, nuodingo prunazino. Nuskabyta atželia net iš senos medienos. |
| BuksmedisBuxus sempervirens | Retai | Lapai nuodingi, todėl stirnos jį beveik aplenkia. |
Stirnos kasmet skabo tujų gyvatvorę? Ją galima keisti ruožais augalais, kuriuos stirnos skabo rečiausiai. Kaip tai padaryti, rasite gide, kuo pakeisti tujas, o augalų palyginimą – geriausių augalų gyvatvorei apžvalgoje.
Apsauga
Kaip apsaugoti tujas ir kitus augalus nuo stirnų ir kiškių
Patikimiausia apsauga – kliūtis: tvora, tinklas ar tinklelis aplink kamieną. Repelentai ir baidyklės padeda tik trumpam, nes gyvūnai prie jų pripranta. Apsaugą įrenkite iki pirmojo sniego, kol stirnos nepriprato užsukti į jūsų sodą.
| Būdas | Nuo ko | Kiek padeda | Kaip |
|---|---|---|---|
| Tvora aplink sodą | Stirnos, kiškiai | Labai gerai | Stirnoms 1,5–1,6 m aukščio, apačioje smulkus tinklas nuo kiškių. Plačiau – skyrelyje apie tvorą. |
| Tinklas ant gyvatvorės | Stirnos | Gerai | Juodas plastikinis stirnų tinklas per visą gyvatvorės aukštį, pritvirtintas prie kuolų. Iš toli beveik nematomas. |
| Tinklo cilindras augalui | Stirnos, kiškiai | Gerai | Jaunai tujai, kukmedžiui ar hortenzijai. Darykite jį bent 20–30 cm platesnį už augalą, kad stirna nepasiektų šakų pro tinklą. |
| Kamieno apsauga | Kiškiai, pelės | Gerai | Tinklelis ar plastikinė spiralė nuo žemės iki pirmųjų šakų, bent 60 cm virš sniego. Nuo pelių – smulkus, iki 6 mm akučių tinklelis, įkastas 5 cm. |
| Repelentai | Stirnos, kiškiai | Iš dalies | Kvapo ar kartaus skonio priemonės. Lietus ir sniegas jas nuplauna, todėl purškimą reikia kartoti. |
| Baidyklės, šviesos, garsai | Stirnos | Trumpam | Gyvūnai greitai pripranta, jei niekas nesikeičia. |
Gyvatvorei
Iš lauko pusės kas 2–3 m įkalkite kuolus ir ištempkite juodą stirnų tinklą per visą gyvatvorės aukštį. Jauną, žemą gyvatvorę galima uždengti ir iš viršaus. Balandį tinklą nuimkite.
Jaunam medeliui
Kamieną apsukite tinkleliu ar plastikine spirale nuo žemės iki pirmųjų šakų. Spiralė neturi spausti kamieno, o pavasarį ją nuimkite, kad žievė po ja nedrėktų.
Nuo pelių
Nupjaukite žolę ir sugrėbkite lapus po gyvatvore, mulčią atitraukite 5–10 cm nuo kamienų. Po snygio sniegą aplink jaunus medelius sutrypkite: suslėgtame sniege pelės neprasirausia.
Repelentai
Purkškite dar prieš pirmąją žalą, sausą dieną, laikydamiesi etiketės. Kartokite po lietaus ar snygio ir kartais pakeiskite priemonę, kad gyvūnai nepriprastų.
Stirnos ir kiškiai – laukiniai gyvūnai. Jų gaudyti ar žaloti negalima: sodininko įrankiai yra tvora, tinklas ir atbaidymas. Nešerkite stirnų prie sodybos: šėrykla pritraukia jas arčiau gyvatvorės.
Tvora
Kokio aukščio tvora reikia nuo stirnų ir kiškių
Vokietijos Thünen institutas stirnoms rekomenduoja 1,6 m aukščio tvorą, o kur gyvena taurieji elniai, reikia iki 1,8 m. Kiškiui svarbiausia tvoros apačia: tinklas turi būti smulkus ir prigludęs prie žemės.
Tvora nuo stirnų ir kiškių
- 1Aukštis1,5–1,6 m stirnoms, iki 1,8 m elniams
- 2Apačia60–90 cm smulkaus tinklo, akutės iki 3 cm
- 3Prie žemėsprismeigta kabėmis ar įkasta 5–8 cm
- 4Sniegaspusnys sumažina tvoros aukštį
Vartai ir tarpai
Po vartais ir tvoros apačioje neturi likti tarpų: kiškis pralenda pro siaurą plyšį. Vartus žiemą laikykite uždarytus.
Pusnys
Po didelio snygio apeikite tvorą: prie jos supustytas sniegas sumažina aukštį, ir stirna gali peršokti.
Gyvatvorė prie tvoros
Jei gyvatvorė auga prie pat tvoros, stirna ją pasieks ir per tinklą. Tą pusę žiemą dar uždenkite stirnų tinklu.
Tvoros nėra?
Užteks tinklo ant gyvatvorės ir tinklo cilindrų jauniems augalams. Tai pigiau ir greičiau, o pavasarį tinklus galima nuimti.
Kalendorius
Kada ką daryti
Žala daroma žiemą, bet ruoštis reikia rudenį: kai stirnos jau pripratusios užsukti, jas atbaidyti daug sunkiau.
Spalis–lapkritis
Nupjaukite žolę, sugrėbkite lapus, įkalkite kuolus ir uždėkite apsaugas, kol neiškrito sniegas.
Gruodis–kovas
Po kiekvieno didesnio snygio patikrinkite apsaugų aukštį, sutrypkite sniegą aplink medelius ir nupurtykite jį nuo tinklų.
Balandis
Nuimkite plastikines spirales ir tinklus, įvertinkite žalą ir nukirpkite nuskabytas šakeles iki sveikos dalies.
Gegužė–liepa
Stirninai trinasi ragus į jaunų medelių kamienus: ant jų palikite ar uždėkite tinklelio, ne plastiko, apsaugas.
Po žalos
Ką daryti, jei augalai jau apgraužti
Dauguma apgraužtų augalų atsigauna. Neskubėkite kirpti: pažeidimus įvertinkite balandį, kai prasidės augimas.
Tuja
Šakelės, kuriose neliko žalių spyglių, neatželia. Pavasarį nukirpkite jas iki žalios dalies: mažas skyles per kelerius metus užaugins gretimos šakos. Labai nukentėjusią gyvatvorę verta keisti ruožais, kaip aprašyta tujų gide.
Lauravyšnė
Atželia net iš senos medienos. Nuskabytus ūglius balandį nukirpkite virš sveiko pumpuro, ir krūmas vėl sutankės. Kaip genėti, rasite gyvatvorės genėjimo gide.
Kukmedis
Irgi atželia iš senos medienos, tik lėtai. Nuskabytas šakas pavasarį patrumpinkite iki sveikos vietos ir palaukite: per kelerius metus jis vėl sutankėja.
Šluotelinė hortenzija
Žydi ant šių metų ūglių, todėl nuskabyta vis tiek pražysta. Pavasarį nukirpkite pažeistus ūglius virš sveikos pumpurų poros, kaip ir per kasmetinį šluotelinės hortenzijos genėjimą.
Apgraužta žievė
Jei apgraužta tik dalis kamieno apimties, medelis dažniausiai atsigauna: aštriu peiliu nupjaukite atplyšusius žievės kraštus. Jei nugraužta visu ratu, viršus nudžius, bet krūmas gali atželti iš pumpurų žemiau pažeidimo.
Kad nepasikartotų
Jei stirnos tą pačią gyvatvorę skabo kasmet, verta ją aptverti arba keisti augalais, kuriuos jos skabo rečiausiai: lauravyšne ar buksmedžiu.
Ko vengti
Dažniausios klaidos saugant augalus nuo stirnų ir kiškių
Apsauga uždėta per vėlai
Gruodį, kai stirnos jau pripratusios užsukti, jas atbaidyti daug sunkiau. Apsaugas įrenkite iki pirmojo sniego.
Pamirštas sniegas
60 cm tinklelis be sniego tinka, bet ant 40 cm sniego stovintis kiškis jį pasiekia per viršų. Apsaugos aukštį skaičiuokite nuo sniego paviršiaus.
Spiralė palikta vasarai
Po plastikine apsauga vasarą kaupiasi drėgmė, o žievė silpsta. Balandį ją nuimkite.
Vienas repelento purškimas
Lietus ir sniegas repelentą nuplauna, o gyvūnai prie kvapo pripranta. Purškimą kartokite ir priemones keiskite.
Mulčias prie pat kamieno
Storame mulče ir aukštoje žolėje žiemoja pelės. Aplink kamieną palikite 5–10 cm tarpą.
Šėrimas prie sodo
Šienas ar obuoliai prie sodybos pritraukia stirnas arčiau, ir jos paragauja ir gyvatvorės.
DUK
Dažni klausimai apie apsaugą nuo stirnų ir kiškių
Kaip apsaugoti tujas nuo stirnų žiemą?
Patikimiausia – aptverti sodą 1,5–1,6 m tvora arba lapkritį uždėti ant tujų gyvatvorės juodą stirnų tinklą per visą jos aukštį. Pavienes jaunas tujas apjuoskite tinklo cilindru, bent 20–30 cm platesniu už augalą. Repelentai padeda tik trumpam, todėl purškimą reikia kartoti po lietaus ir snygio.
Kokio aukščio tvora apsaugo nuo stirnų?
Vokietijos Thünen institutas stirnoms rekomenduoja 1,6 m aukščio tvorą, o kur gyvena taurieji elniai, reikia iki 1,8 m. Tvoros apačioje 60–90 cm aukščio turėtų būti smulkus tinklas, prismeigtas prie žemės: taip į sodą nepateks ir kiškiai. Po didelio snygio patikrinkite, ar pusnys nesumažino tvoros aukščio.
Kaip apsaugoti medelius nuo kiškių?
Jaunų medelių kamienus apsukite tinkleliu ar plastikine spirale nuo žemės iki pirmųjų šakų. Apsauga turi siekti bent 60 cm virš sniego paviršiaus, nes kiškis graužia 20–50 cm aukštyje, o stovėdamas ant sniego pasiekia aukščiau. Apsaugas uždėkite iki lapkričio vidurio, o plastikines spirales balandį nuimkite.
Ar stirnos ėda lauravyšnes?
Retai. Lauravyšnės lapuose yra kartaus, nuodingo prunazino, todėl JAV Rutgers universiteto sąraše ji pažymėta kaip retai stipriai pažeidžiama, o tuja ir kukmedis – kaip dažnai ir stipriai. Visai saugaus augalo nėra: per gilų sniegą alkana stirna gali paragauti ir lauravyšnės, bet ji atželia net iš senos medienos.
Kokių augalų stirnos neėda?
Visai neėdamų augalų nėra, bet rečiausiai stirnos stipriai pažeidžia buksmedį, lauravyšnę ir paprastąją eglę. Žiemą jos dažniausiai skabo tujas ir kukmedžius, Lietuvos sodybose – ir kadagius bei puskiparisius, o iš lapuočių – jaunų medelių ūglius.
Ar padeda repelentai nuo stirnų?
Iš dalies. Kvapo ar kartaus skonio repelentai gali trumpam atbaidyti stirnas, bet lietus ir sniegas juos nuplauna, o alkani gyvūnai pripranta. Purkškite sausą dieną dar prieš pirmąją žalą, kartokite po lietaus ar snygio ir derinkite su tinklu.
Kaip atskirti, ar medelį apgraužė stirna, ar kiškis?
Pagal pjūvį ir aukštį. Stirna neturi viršutinių kandžių, todėl šakelę nuplėšia ir kraštai lieka sudraskyti, o kiškis aštriais kandžiais nukerpa lygiai ir įstrižai, lyg peiliu. Be sniego kiškis graužia 20–50 cm aukštyje, stirna dažniausiai 20–90 cm. Padeda ir kauliukai: kiškio apvalūs, stirnos pailgi, krūvelėmis.
Ar atžels stirnų nuskabyta tuja?
Tik ten, kur liko žalių spyglių. Tuja iš senos, plikos medienos neatželia, todėl giliai nuskabytose vietose lieka skylės, kurias per kelerius metus iš dalies užaugina gretimos šakos. Pavasarį nukirpkite nuskabytus galiukus iki žalios dalies, o labai nukentėjusią gyvatvorę verta keisti ruožais.
Mūsų parduotuvė
Gyvatvorė, kurią stirnos skabo retai
Lauravyšnė ‘Novita’ – visžalė, tanki gyvatvorė, kurios kartūs lapai stirnoms neskanūs. O jei ir nuskabytų, ji atželia net iš senos medienos. Parduodame sodinukus vazonuose ir sodiname gyvatvores Klaipėdoje bei Vakarų Lietuvoje.